Naujininkų bendrija

Už Vilniaus geležinkelio stoties esančiame Vilniaus rajone prasideda pirmieji savivaldybės remiamo vystytojų vykdomos gentrifikacijos plano etapai. Todėl autonominis politinis centras Luna6 susiduria su keliais neatidėliotinais klausimais: kaip pasipriešinimą gentrifikacijai paversti daugiau nei tik lokaliais sistemingai koordinuojamų investuotojų ir savivaldybės planuojamų plėtros strategijų trikdžiais? Ir kaip, savo ruožtu, pereiti nuo gynybinės pasipriešinimo taktikos, kai protestai kyla paskutiniuose kapitalistinės urbanizacijos etapuose, prie transformacinių, strateginių sukilimų, kurie ne tik kovotų su simptomais, bet ir pultų pagrindines priežastis bei siūlytų alternatyvius miesto gyvenimo modelius?

Vienas iš alternatyvos kapitalo valdomai miestų plėtrai pasiūlymų buvo urbanistinė bendrija: miesto erdvės vizija, kurioje gyventojai bendruomeniškai kontroliuoja įvairialypes sąlygas, sudarančias jų kasdienę reprodukciją. Nuo būstų iki virtuvių, nuo sveikatos priežiūros iki sodų ir solidarumo ekonomikos – urbanistinė bendrija yra ne tik taktika, kaip sugriauti visur esančias kapitalistinės politinės ekonomikos struktūras, bet ir galbūt transformuojanti socialinio gyvenimo pertvarkymo strategija. Konceptualiai priimta ir praktikoje visame pasaulyje atpažįstama bendrumo ir bendrųjų gėrybių samprata yra patraukli miestų judėjimams postsocialistiniuose regionuose, kur paprastas geros viešosios nuosavybės ir blogos privačios nuosavybės priešpriešas komplikavo „komunistų” partijos ir valstybės kontroliuojamos „visuomenės” patirtis ir sparti neoliberalizacija.

Taigi, rengdami kolektyvinius skaitymus, akcijas, seminarus ir diskusijas, Naujininkų bendrija tikisi ne tik dalyvauti rengiant pasiūlymus dėl rajono lygmens bendro naudojimo, bet ir įsitraukti į tarptautinį pokalbį, kuriame būtų galima kritiškai palyginti patirtis ir propaguoti platesnes judėjimo strategijas kaip bendrą tarptautinį horizontą.